Beveik 40 milijonų gyventojų Lenkijos rinka mūsų verslui patraukli dėl potencialo augti viduje ir mažesnės priklausomybės nuo eksporto bei kitų išorės veiksnių. Praėjusių metų pradžioje žengėme į ją žinodami, kad Lenkijoje yra daugiau nei 2 mln. smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kurių didžioji dalis orientuota į vidaus vartotojus. Skirtingai nei Lietuvoje ar Latvijoje, kur plėtra greitai atsiremia į potencialo lubas, Lenkijos smulkusis ir vidutinis verslas gali plėstis migruodamas iš vieno šalies regiono į kitą. 

Nuotrauka: „Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys © „Noviti Finance“

Nepaisant to, kad tai mums labai artima šalis, patirtis parodė, kad reikia laiko perprasti tam tikrus darbo Lenkijos rinkoje niuansus, ir iššūkių gali būti kitur, nei tikėtasi.

Neformalaus ryšio svarba

Praėjusiais metais su mumis, tuomet trumpiau nei metus Lenkijoje veikusiu alternatyviu finansuotoju, proaktyviai susisiekė šios šalies bankų asociacijos atstovai. Jie ne tik paklausė, kaip mums sekasi ir ko galbūt reiktų, kad galėtume veikti efektyviau, bet ir pasiūlė savo pagalbą bei tarpininkavimą. Nesame su tokiu proaktyvumu susidūrę nei Lietuvoje, nei juo labiau Latvijoje, kur visur reikia belstis pačiam. O Lenkijoje, kurioje netrūksta nei bankų, nei greitųjų kreditų įmonių, o alternatyvus smulkiojo verslo finansavimas dar nėra labai paplitęs, bankų asociacija imasi žingsnių skatinti rinkos dalyvius kartu vystyti ekosistemą.

Patirtis rodo, kad Lenkija nėra užsidariusi, skatinanti „pirkti tik lenkišką prekę“ ar naudotis tik šios šalies tiekėjų paslaugomis. Tačiau Lenkijoje gali tekti mokytis kitaip bendrauti su klientais ir verslo partneriais. Čia nėra įprasta, taupant brangų laiką, nukirsti pašnekesius „apie orą ir bites“ ir iškart eiti prie reikalo esmės. Dirbant Lenkijoje, neformalus ryšys yra svarbesnis nei Lietuvoje.

Mitas, kad lenkai arogantiški 

Neretai tenka girdėti, kad lenkai arogantiškai žiūri į užsieniečius, tačiau mes to nepatyrėme. Normalu, kad nė vienoje šalyje naujokui iš užsienio nėra teikiama preferencija vietinio verslo atžvilgiu. Pagalvokime, kaip mes patys žiūrime Lietuvoje į verslo naujokus iš kitų šalių. Kokia bebūtų verslo kilmės šalis, Lietuva ar Prancūzija, Lenkijoje užsieniečiui teks įrodyti savo gebėjimus. Tačiau su neigiamu požiūriu dėl to, kad esame iš Lietuvos, susidurti neteko.

Tiesa, mums nėra įprasta, kad, sutarus darbo interviu, į jį ateina tik kas antras kandidatas, o kiti neprisijungia iš anksto neįspėję. Panaši situacija ir su potencialiais verslo partneriais. Pirmasis bendravimas su jais gali pasirodyti neįprastai chaotiškas, tačiau, užmezgus kontaktą, greitai tampa akivaizdu, kad tai nebuvo arogancijos ar nepalankumo užsieniečiui išraiška. Mums įprastesnis verslo etiketas Lenkijoje prasideda, kai partneriai yra susipažinę ir tas pirminis „barjeras“ peržengtas.

Lenkų kalbos mokėjimas – privalumas

Lenkijoje, skirtingai nei Baltijos šalyse, anglų kalbos mokėjimas gana ribotas net ir tarp jaunimo, nekalbant apie vyresnio amžiaus gyventojus. Lenkija, kaip ir bet kuri kita didelė šalis, pirmiausia orientuojasi į vietos vartotojus, todėl mokėti užsienio kalbą smulkiesiems verslininkams nėra didelio poreikio.

Tai sukelia tam tikrų sunkumų, tačiau kartu ir duoda galimybę kalbantiems lenkiškai. Mokėti lenkų kalbą ateinant dirbti į Lenkiją yra didelis privalumas. Ir ne tik dėl paprasčiausio susikalbėjimo, bet ir gebėjimo palaikyti neformalius ryšius, kurie vystant verslą šioje šalyje yra svarbūs.

El. parašo (ne)naudojimas gali tapti barjeru

Sutartis su savo klientais Lenkijoje pasirašome elektroniniais parašais, tačiau 99 procentams jų tai būna pirmoji el. parašo patirtis.

Gera žinia ta, kad el. parašas Lenkijoje egzistuoja ir jo naudojimas yra sureguliuotas. Vis dėlto šioje šalyje įprasta šūsnis dokumentų pasirašinėti ranka, todėl prie el. parašo pripratusiems Lietuvos verslams tai gali tapti papildomu barjeru. Elektroniniai parašai Lenkijoje po truputį populiarėja, tačiau jų naudojimas nuo Lietuvos atsilieka geru dešimtmečiu.

Darbuotojai gali būti samdomi ir kitaip

Analizuojant duomenis apie potencialų partnerį arba pirkėją iš Lenkijos, nereiktų vertinti vien tik oficialaus darbuotojų skaičiaus. Didelė tikimybė, kad iš tiesų darbuotojų įmonėje yra gerokai daugiau. Pavyzdžiui, daug žmonių Lenkijoje dirba ne kaip samdomi darbuotojai, bet kaip vadinamieji kontraktoriai. Lietuvoje jie pasitelkiami konkrečiam projektui arba užsakymui, o Lenkijoje tai gana paplitusi įdarbinimo forma.

Taip pat nereiktų nustebti, kad 80 proc. Lenkijos smulkiųjų verslininkų bus tokie, kurių atitikmuo Lietuvoje būtų dirbantys su individualios veiklos pažyma. Ši verslo forma pas mus palyginti nišinė. Kiek paaugę, verslai Lietuvoje migruoja į kitas formas ir tampa mažosiomis bendrijomis arba uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Tuo tarpu Lenkijoje darbo su individualios veiklos pažyma forma gyvybinga ir pritaikyta smulkiojo verslo poreikiams, įskaitant mokestinę bazę. Yra tekę susidurti su ne vienu klientu, kuris turėjo dešimtis samdomų darbuotojų, tačiau formaliai vis dar vystė individualią veiklą.

Lenkija yra ne tik Varšuva

Einantys į Lenkijos rinką pirmiausia taikosi į Varšuvą. Tokia strategija būtų pagrįsta Latvijoje, kur arba dirbi Rygoje, arba tavęs nėra visai. Tačiau Lenkijoje yra šeši miestai, turintys daugiau nei pusę milijono gyventojų. Žinoma, Varšuva didžiausias iš jų ir su labai didelėmis galimybėmis, tačiau dar yra Krokuva, Lodzė, Vroclavas, Poznanė, Gdanskas – Vilniaus dydžio ar didesni miestai. Ir norint sėkmingai kurti verslą Lenkijoje, nebūtina brautis į sostinę. Pavyzdžiui, mes savo atstovybę turime Poznanėje. Konkurencija dėl geriausių darbuotojų regionuose taip pat dažniausiai mažesnė nei sostinėje. Todėl kai dažnas Lenkijos regionas pagal gyventojų skaičių yra visos Lietuvos dydžio, šiuo ypatumu tikrai galima pasinaudoti.